Ąžuolinės biodujų jėgainėje – svečiai iš Lenkijos

Ąžuolinės kaime veikianti moderni biodujų jėgainė su integruota bioskaidžių medžiagų paruošimo linija susilaukė susidomėjimo ir iš užsienio. Delegacija iš kaimyninės Lenkijos atvyko pasižiūrėti, kaip gaminamos biodujos viename iš moderniausių objektų Baltijos šalyse.

Lenkija vis aktyviau vysto biodujų energetiką, todėl svečiams buvo įdomu sužinoti, kaip tokie objektai veikia, plačiau išgirsti apie jų naudas bendruomenei ir aplinkai.

Paverčia švaria energija

Energija jau trečius metus Ąžuolinėje veikiančioje jėgainėje gaminama iš biodujų, kurios gaunamos perdirbant bioskaidžias atliekas. Šios medžiagos perdirbamos šiemet šalia biodujų jėgainės pradėjusioje veikti bioskaidžių medžiagų paruošimo linijoje. Biodujų jėgainė su integruota bioskaidžių medžiagų paruošimo linija yra vienas moderniausių tokio tipo objektų Baltijos šalyse.

Iš viso bioskaidžių medžiagų paruošimo linijoje per metus perdirbama apie 20 tūkst. tonų bioskaidžių medžiagų. Tokio kiekio pakanka pagaminti maždaug 2 mln. kubinių metrų biodujų, kurios virsta 4,2 tūkst. MWh švarios energijos. Taip vienu metu sprendžiami saugaus ša­lutinių gyvūninių produktų bei kitų bioskaidžių atliekų šalinimo ir švarios energijos gamybos klausimai. Be to, biodujų gamybai­ nepanaudojama atliekų dalis linijoje paverčiama žemės ūkyje naudojamomis trąšomis.

Itin didelis dėmesys įrengiant biodujų jėgainę ir bioskaidžių medžiagų paruošimo liniją Ąžuolinėje buvo skirtas aukščiausiems saugumo ir higienos reikalavimams. Medžiagos linijoje yra perdirbamos ir biodujos jėgainei tiekiamos uždarame cikle, o oras linijos sistemose filtruojamas kelių pakopų filtruose ir neturi galimybės patekti į aplinką. Išmaniosios sistemos fiksuoja net menkiausius parametrų nukrypimus nuo normos ir perspėja apie tai linijos operatorius.

Nauda gyventojams ir valstybei

„Apsilankę komplekse įsitikinome, kad modernios biodujų jėgainės suteikia naudą tiek regionui, tiek visai valstybei įgyvendinant žaliosios energetikos plėtros tikslus. Vienas mūsų prioritetų yra užtikrinti tinkamą žemės ūkio sektoriuje bei pramonėje susidarančių atliekų tvarkymą ir perdirbimą, o biodujų jėgainės suteikia galimybę tai daryti. Sėkmingai Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse vystomi biodujų projektai galėtų tapti pavyzdžiu ir Lenkijai“, – sako Henrikas Golebiovskis, Vojslavicės bendruomenės pirmininkas.

Be to, biodujų jėgainė suteikia naudą ir gyventojams. Dėl Ąžuolinėje veikiančios biodujų jėgainės šalia esantys Vievio ir Elektrėnų miestai aprūpinami pigesne šilumos energija.

Į biodujų energetiką investuoja vis daugiau šalių

Iš viso Lietuvoje „Modus Energy“ valdo 11 biodujų jėgainių. Dar penkis biodujų projektus bendrovė yra įgyvendinusi Baltarusijoje, o šiuo metu vysto tris projektus. Savo patirtį biodujų energetikos srityje „Modus Energy“ planuoja pritaikyti ir Lenkijoje. Šalyje biodujų energetika neabejotinai turi daug neišnaudoto potencialo. Šiuo metu Lenkijoje veikia 301 biodujų jėgainė, bendra jų galia siekia 234 MW. Turint omenyje šalies dydį, šie skaičiai yra gana nedideli. Pavyzdžiui, Vokietijoje tokių jėgainių yra beveik 10 tūkst., o tokios jėgainės statomos ir visai netoli gyvenamųjų vietovių.

„Biodujų energetikos plėtrai palankias sąlygas suda­ro išvystytas žemės ūkio sektorius, kuris gali aprūpinti biodujų jėgaines pakankamu kiekiu žaliavos. Jėgainės prisideda ir prie klimato kaitos stabdymo, nes bioskaidžias medžiagas verčiant biodujomis mažėja anglies dvideginio išmetimų į aplinką. Be to, energijos gamybai nenaudojamas iškastinis kuras“, – sako Paulius Babrauskas, „Modus Energy“ biodujų padalinio vadovas.

Visą straipsnį galite perskaityti „Elektrėnų kronikoje“: http://www.kronika.lt/azuolinesbiodujujegainejesveciaiislenkijos/